- šmaikštyti
- šmaikštýti, šmaĩkšto, šmaĩkštė 1. intr. LL230, NdŽ mosuoti, šmaikštuoti. | refl. Mžk: Nesišmaikštyk su tuo šmaikštu Žd. Įsipjausi – ko šmaikštáis su peiliu! Gršl. Šmaikštės su peiliu ir įsidūrė Šts. Žmogus šmaikštėsi botagu, nenusėsdamas nuo arklio, ir vis dairėsi į langus, ar kas neišeis rš. 2. tr., intr. mušti, raižyti, kapoti (botagu, rykšte): Aš įšokau į kamarą smetonos laižyti, ir atbėgo gaspadinė su vyčia šmaikštyti LTR(Vad). Jis nusilaužė ievos šakelę ir ėmė šmaikštyti ja sau per kojas rš. 3. intr. DŽ, NdŽ vikriai skraidyti, nardyti, laipioti: Bukutis šmaikšto aukštyn ir žemyn senų medžių žieve, ieškodamas sau maisto rš. | refl.: Kregždės šmaikštos ore, ties gluosniais ir pievoje J.Jabl. 4. intr. landžioti, šmirinėti: Nesuskaitoma ruja šunų šmaikštė po visus užkampius J.Marc. | refl.: Pradėjo įsigėrę ten šmaikštýties Klk. Tadukas šmaikštos po akimis Sz. Palaida minia šmaikštėsi tarp medžių ir nesusigaudė, kur ir ką pradėti rš. \ šmaikštyti; iššmaikštyti; pašmaikštyti; susišmaikštyti
Dictionary of the Lithuanian Language.